Kas yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)?

Pirmą kartą buvo sukurta 1978 m., tačiau tik maždaug po dešimtmečio tapo įprasta lengvųjų automobilių įranga. Pagrindinė jos paskirtis – optimizuoti stabdymo kelią ant bet kokios kelio dangos. Kadangi kiekvieno rato sukibimas su kelio danga ir padangų nusidėvėjimu yra skirtingas, stabdant be ABS dėl šoninių jėgų automobilis gali slysti šonu. Norint užtikrinti saugų stabdymą, stabdymo momentas turi būti valdomas atskirai kiekvienam ratui. Naudojant ABS, kiekvieno rato stabdymo momentas valdomas nepriklausomai, todėl stabdymas yra saugesnis ir labiau kontroliuojamas. Be to, ABS apsaugo nuo ratų blokavimo, todėl stabdant automobilį galima valdyti.

Stabdant slidžiame kelyje gali užsiblokuoti kai kurie arba visi automobilio ratai, todėl sunku kontroliuoti automobilio judėjimą. ABS neleidžia ratams užsiblokuoti, o tai suteikia keletą privalumų, įskaitant geresnį automobilio valdymą, trumpesnį stabdymo kelią dėl gero valdymo ir stabilumo bei mažesnį padangų nusidėvėjimą.

Kaip veikia ABS sistema?

Ratų greičiui matuoti paprastai naudojami indukciniai jutikliai, kurių signalas į valdymo bloką perduodamas kintamos įtampos pavidalu. Ši įtampa yra tiesiogiai proporcinga rato greičiui, kuris paprastai būna mažas švelniai stabdant ir didelis smarkiai slystant. Jei stabdant ratai užsiblokuoja, ABS sistema reikalinga tam, kad taip neatsitiktų. Moduliatoriaus solenoidas, atitinkantis užblokuotą ratą, sumažina stabdymo slėgį, apribodamas rato stabdymo momentą iki ne didesnio kaip 5 % slydimo. Blogėjant slydimui, slėgis stabdžių sistemoje mažėja. Ratui greitėjant, slydimas mažėja, o slėgis stabdžių sistemoje didėja. Kad atitinkamai sureguliuotų kiekvieno rato stabdymo momentą, valdymo blokas pagal atskirų jutiklių signalus apskaičiuoja ratų greičius ir slydimą. Jei ABS sistema sugenda, ji išsijungia ir prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė. Gedimo klaida išsaugoma ir ją galima nuskaityti diagnostiniu skaitytuvu.