Jeigu išsiplėtimo bakelyje nuolat mažėja aušinimo skysčio, vien papildyti jo nepakanka. Pasikartojantis skysčio dingimas gali reikšti išorinį nuotėkį, nesandarų sistemos komponentą arba vidinį gedimą. Dažnos patikros vietos – žarnos, radiatorius, vandens siurblys, termostato korpusas ir slėgio dangtelis.
Balos po automobiliu nebuvimas neatmeta nuotėkio. Skystis gali ištekėti tik įkaitus varikliui, likti ant dugno apsaugos arba patekti į kitas sistemas.
Jeigu variklis kaista, pasirodo garai arba skystis sparčiai dingsta, saugiai sustokite ir išjunkite variklį. Neatidarykite karštos aušinimo sistemos dangtelio – suslėgtas skystis gali stipriai nuplikyti.
Ar normalu, kad aušinimo skysčio lygis keičiasi?
Aušinimo skystis šildamas plečiasi, todėl šalto ir įkaitusio variklio rodmenys gali skirtis. Lygį lyginkite automobiliui stovint lygioje vietoje, varikliui visiškai atvėsus ir pagal gamintojo instrukciją.
Po skysčio keitimo ar remonto lygis gali pakisti, kai iš sistemos pašalinamas likęs oras. Tačiau nuolat pasikartojančio mažėjimo nereikėtų laikyti įprastu reiškiniu.
Patogu pasižymėti datą, ridą ir šalto variklio skysčio lygį. Ši informacija padės įvertinti, kaip greitai problema vystosi.
Dažniausios aušinimo skysčio dingimo priežastys
1. Nesandarios žarnos, jungtys ir tarpinės
Aušinimo sistemos žarnas veikia temperatūra, slėgis ir vibracija. Ilgainiui gali atsirasti įtrūkimų, susidėvėti sandarikliai arba pradėti leisti jungtys.
Nuotėkį gali išduoti drėgna vieta ar išdžiūvusio skysčio nuosėdos. Nedidelis nesandarumas kartais pasireiškia tik sistemai įkaitus, todėl šalto variklio apžiūros gali nepakakti.
2. Pažeistas radiatorius
Radiatorius gali tapti nesandarus dėl korozijos, susidėvėjusių siūlių ar mechaninio pažeidimo. RAC prie aušinimo skysčio nuotėkio priežasčių priskiria tiek radiatoriaus nusidėvėjimą, tiek jame atsiradusias skyles.
Tikrinant verta apžiūrėti ne tik priekinį paviršių, bet ir šonines dalis bei žarnų prijungimo vietas. Skystis gali nubėgti žemyn, todėl lašėjimo vieta ne visada sutampa su nuotėkio šaltiniu.
3. Nesandarus vandens siurblys
Vandens siurblys cirkuliuoja aušinimo skystį. Susidėvėję jo sandarikliai ar pažeistas korpusas gali pradėti leisti skystį.
Kai kuriuose varikliuose siurblys sunkiai matomas, todėl nuotėkio pėdsakai pastebimi tik nuėmus apsaugas. Vien neįprastas garsas ar skysčio mažėjimas dar nepatvirtina siurblio gedimo – reikia apžiūros.
4. Termostato korpuso arba jo sandariklio gedimas
Aušinimo skystis gali tekėti pro termostato korpusą ar jo tarpinę. Ypač svarbu patikrinti jungtis ir korpuso būklę.
Reikia atskirti termostato veikimo sutrikimą nuo korpuso nesandarumo. Netinkamai veikiantis termostatas gali sutrikdyti temperatūros reguliavimą, tačiau pats savaime nebūtinai sukelia skysčio nuotėkį.
5. Išsiplėtimo bakelio arba slėgio dangtelio problema
Suskilęs bakelis gali leisti skystį, o netinkamai veikiantis slėgio dangtelis – neužtikrinti numatyto sistemos slėgio. Susidėvėjęs ar pažeistas dangtelis gali sudaryti sąlygas skysčiui pasišalinti.
Vis dėlto šlapias dangtelio plotas neįrodo, kad kaltas būtent dangtelis. Skystis gali būti išstumiamas ir dėl perkaitimo ar kito slėgį didinančio gedimo.
6. Salono šildytuvo radiatoriaus nuotėkis
Aušinimo skystis naudojamas ir salonui šildyti. Nesandarus šildytuvo radiatorius gali sukelti saldų kvapą salone ir sudrėkinti kilimą.
Papildomi įspėjamieji požymiai gali būti neįprastas langų rasojimas ar apnašos ant stiklo. Tačiau drėgnas kilimas taip pat gali atsirasti dėl lietaus vandens ar kondicionieriaus drenažo problemos, todėl būtina nustatyti, koks skystis kaupiasi.
7. EGR aušintuvo nesandarumas
Automobiliuose su skysčiu aušinamu EGR aušintuvu galimas vidinis nuotėkis. Tokiu atveju skystis gali patekti į išmetimo arba įsiurbimo sistemą, nors išorėje balos nėra.
„MS Motorservice“ rekomenduoja vertinti EGR aušintuvo būklę prieš nusprendžiant keisti cilindrų galvutės tarpinę ar pačią galvutę. Gamintojas taip pat perspėja, kad tam tikromis aplinkybėmis skystis gali susikaupti cilindruose ir sukelti rimtą mechaninį pažeidimą.
Dingstantis skystis ir balti išmetimo garai savaime nepatvirtina galvutės tarpinės gedimo.
8. Cilindrų galvutės tarpinės, galvutės ar bloko pažeidimas
Vidinis variklio nesandarumas gali leisti aušinimo skysčiui patekti į cilindrus arba susimaišyti su alyva. Tokios priežastys apima pažeistą galvutės tarpinę, įtrūkusią galvutę ar bloką.
Įtarimą gali sustiprinti nuolatinis skysčio mažėjimas, perkaitimas, užsitęsę balti išmetimo garai ar užteršta alyva. Tačiau nė vienas šių požymių atskirai nėra pakankamas pagrindas brangiam remontui.
Nedidelė emulsija tik ant alyvos įpylimo dangtelio gali susidaryti ir dėl kondensato, ypač važinėjant trumpais atstumais. Jos negalima vertinti atsietai nuo kitų simptomų.
Kodėl skystis dingsta, bet po automobiliu nėra balos?
Galimos kelios situacijos:
- nuotėkis atsiranda tik įkaitus sistemai;
- nedidelis skysčio kiekis išgaruoja nuo karštų paviršių;
- skystį sulaiko dugno apsauga;
- nuotėkis yra salone;
- skystis patenka į variklio, išmetimo ar įsiurbimo sistemą.
Vidinio nuotėkio pavyzdys – nesandarus EGR aušintuvas, kurio gedimas iš pradžių gali likti nepastebėtas.
Todėl vien švarios stovėjimo vietos nepakanka nuspręsti, kad sistema sandari.
Kaip nustatoma aušinimo skysčio dingimo priežastis?
Vizuali apžiūra
Pirmiausia ieškoma drėgmės, nuosėdų ir pažeidimų ties žarnomis, radiatoriumi, siurbliu, bakeliu bei kitais komponentais. Prireikus nuimamos apsaugos, kad būtų matomos paslėptos vietos.
Sistemos ir dangtelio slėgio patikra
Specialiu įrankiu pagal konkretaus automobilio procedūrą tikrinamas sistemos sandarumas. Dangtelis gali būti tikrinamas atskirai.
Bandymo slėgis turi atitikti gamintojo reikalavimus. Negalima savavališkai didinti slėgio tikintis greičiau rasti nuotėkį. Be to, ne kiekvienas temperatūros ar apkrovos veikiamas gedimas pasireikš per vieną statinį bandymą.
Vidinio nuotėkio tyrimai
Jei išorinio nuotėkio nerandama, pagal simptomus gali būti atliekamas dujų aušinimo sistemoje testas, cilindrų sandarumo patikra, endoskopinė apžiūra ar EGR aušintuvo bandymas.
Teigiamas dujų testas rodo svarbią diagnostinę informaciją, tačiau ne visose konstrukcijose vien jo pakanka tiksliai nustatyti nesandarią detalę. Rezultatus reikia vertinti kartu su kitomis patikromis.
Kompiuterinė diagnostika
Diagnostikos įrenginys gali padėti stebėti temperatūrą, patikrinti jutiklių, ventiliatorių ar valdymo klaidas. Tačiau kompiuteris paprastai neparodo tikslios aušinimo skysčio nuotėkio vietos.
Klaidų kodų nebuvimas taip pat nepatvirtina, kad sistema sandari.
Ar galima važiuoti, jei dingsta aušinimo skystis?
Jeigu lygis nuolat mažėja, automobilį reikia patikrinti. Tolimesnio važiavimo saugumas priklauso nuo nuotėkio greičio, likusio skysčio ir kitų simptomų.
Nevažiuokite toliau, jei kyla temperatūra, matomi garai, skystis greitai išteka arba bakelis ištuštėjęs. Sustokite saugioje vietoje, išjunkite variklį ir kvieskite techninę pagalbą.
Neatidarykite karšto bakelio ir nepilkite šalto skysčio į perkaitusį variklį. Vien trumpam nukritusi temperatūros rodyklė nereiškia, kad pavojus praėjo.
Kokį skystį pilti papildymui?
Rinkitės automobilio gamintojo specifikaciją atitinkantį aušinimo skystį. Vien spalvos nepakanka: panašiai atrodantys produktai gali turėti skirtingą sudėtį ir paskirtį.
Patikrinkite, ar produktas paruoštas naudoti, ar tai koncentratas, kurį reikia tinkamai skiesti. Nepilkite virš gamintojo nurodytos ribos.
Papildymas nepašalina nuotėkio. Jei nežinote, kas sistemoje jau supilta, tinkamiausią veiksmą derinkite su automobilio instrukcija arba servisu. Išsiliejusį skystį surinkite ir neleiskite prie jo vaikams bei gyvūnams.
Ar verta naudoti nuotėkį stabdančius priedus?
Tokio priedo nereikėtų laikyti įprastu remonto pakaitalu. Jis nepašalina susidėvėjusio siurblio, įtrūkusio korpuso ar vidinio variklio pažeidimo priežasties.
Prieš naudojimą būtina patikrinti automobilio gamintojo leidimą. Netinkamas produktas gali apsunkinti tolesnę diagnostiką ar paveikti siaurus sistemos kanalus. Patikimesnė kryptis – nustatyti nesandarią vietą ir ją suremontuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aušinimo skystis gali dingti dėl kondicionieriaus?
Įprasto vidaus degimo automobilio kondicionavimo šaltnešio grandinė yra atskira nuo variklio aušinimo sistemos. Skaidrus vanduo po automobiliu po kondicionieriaus naudojimo dažnai yra kondensatas. Elektrifikuotų automobilių šilumos valdymas gali būti sudėtingesnis.
Ar balti garai iš išmetimo visada reiškia gedimą?
Ne. Šaltu oru ir šylant varikliui matomi vandens garai gali būti normalūs. Įtarimą kelia jų išlikimas sušilus varikliui kartu su mažėjančiu aušinimo skysčio lygiu.
Ar alyva turi susimaišyti su skysčiu, jei pažeista galvutės tarpinė?
Ne. Nuotėkio kryptis priklauso nuo pažeidimo vietos. Alyvos ir skysčio susimaišymo nebuvimas neatmeta vidinio nesandarumo.
Kodėl skysčio sumažėjo po remonto?
Galėjo pasišalinti sistemoje likęs oras, tačiau taip pat reikia atmesti netinkamą užpildymą ar nuotėkį. Pasikartojantį lygio kritimą būtina patikrinti.
Ką svarbiausia prisiminti?
Nuolat dingstantis aušinimo skystis reikalauja priežasties paieškos. Pradėkite nuo lygio stebėjimo vienodomis sąlygomis ir išorinių nuotėkių patikros. Jei jų nerandama, reikia įvertinti vidinius nesandarumus, įskaitant EGR aušintuvą ir variklį. Perkaitus automobilį sustabdykite – papildymas neturi tapti būdu tęsti pavojingą kelionę.
Šaltiniai
- RAC – Engine coolant leaks: why do they happen and what should you do? – dažnos aušinimo sistemos nuotėkių priežastys.
- MS Motorservice – Creeping coolant loss – EGR aušintuvo nesandarumas ir vidinio nuotėkio rizika.
- CRC Industries – Coolant Leak Fix: Causes, Symptoms, Types and Solutions – žarnų, radiatoriaus, vandens siurblio, termostato korpuso ir kitų komponentų nuotėkiai.
